Paskutinis vasaros mėnuo – laikas, kuomet į didžiuosius Lietuvos miestus, daugiausia sostinę, po vasaros atostogų sugrįžta studentai. Dažnas jų padedant tėvams ieško būsto, kuriam kelia tokius esminius kriterijus: vienam ar dviem jaunuoliams tinkamas buto dydis ir suplanavimas, protingo dydžio jo išlaikymo išlaidos, galimybė iš namų patogiai pasiekti universitetą ar kolegiją. Jaunuolių poreikius nagrinėjantys nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai besidairantiems namų rekomenduoja įvertinti keletą alternatyvų ir apsvarstyti galimybę būstą ne nuomotis, o įsigyti.
Kokių namų reikia jaunam žmogui?
Daugybės į studijas sugrįžtančių jaunuolių gretas šiuo metu intensyviai pildo ir pirmakursiai. Neseniai paskelbta, kad šalies aukštosios mokyklos šiemet sulaukė daugiau kaip 18 tūkst. įstojusiųjų. Akivaizdu: didelė dalis jų jau dairosi ir „matuojasi“ naujus namus sostinėje.
Studentai, padedami tėvų ar savarankiškai, dažniausiai ieško palyginti nedidelio, vieno, pusantro ar dviejų kambarių, ergonomiško būsto. Jie tikisi, kad namų erdvės bus lanksčiai suplanuotos – tinkamos tiek mokslui, tiek ir ramiam poilsiui. Žinoma, jos turi „sutalpinti“ ir aplankyti atžalos kartais atvyksiančius artimuosius, ir būrį užsuksiančių draugų.
„Savarankišką gyvenimą pradedančiam žmogui prasminga galvoti apie nedidelį, tačiau funkcionalų būstą. Pavyzdžiui, vieno kambario buto plotas dažniausiai siekia nuo 25 kv. metrų, tačiau sumaniai suplanavus tokią erdvę, joje galima įrengti viską, ko reikia komfortiškam gyvenimui: virtuvės ir svetainės zoną, atskirą erdvę miegui, talpias ir patogiai išdėstytas daiktų laikymo sistemas. Būtent tokius sprendimus pritaikėme demonstraciniame 1,5 kambario bute, kurį neseniai įrengėme sostinės Pašilaičių mikrorajone vystomame projekte „Grigalaukio dominija“. Pastebime, kad jie tampa pavyzdžiu apie nuosavus namus galvojantiems jauniems žmonėms – parodo būsto funkcionalumą, galimybes jame sutalpinti viską, ko reikia patogiam gyvenimui, ir turėti pakankamai erdvės“, – sako Olga Dainytė, „Omberg“ direktoriaus pavaduotoja.
O. Dainytė pastebi, kad mokslus naujame mieste tęsiantys studentai atidžiai įvertina ir būsto lokaciją – atstumą iki universiteto ar kolegijos, netoliese esančias viešojo transporto stoteles. Taip pat domisi šalia esančiomis parduotuvėmis, kavinėmis, laisvalaikio centrais, sporto klubais, pramogoms gryname ore skirtais miesto parkais. Ne paskutinėje vietoje ir naujus namus supančios laisvalaikio erdvės, pritaikytos tiek ramiam, tiek ir aktyviam poilsiui. Čia netikėtu ir maloniu privalumu jaunam žmogui tampa populiarėjančios dalijimosi kultūros įkvėpta ir bendram konkretaus projekto gyventojų naudojimui skirta įranga, tokia kaip dviračiai ar kita laisvalaikio įranga.
Ką svarbu žinoti planuojant finansus?
Kone pirmuosius namus savarankiškam gyvenimui besirenkantys studentai ir jiems visapusiškai padedantys tėvai dažnai atidžiai planuoja ir finansus, kuriuos reikės paskirti būstui išlaikyti. Bene aktualiausias šiame etape iškylantis klausimas – išlaidos šildymui.
„Besidomintiems būsto išlaikymo kaštais, rekomenduojame atkreipti dėmesį į jo energinę klasę. Naujiems A+ energinės klasės pastatams naudojamos termoizoliaciniu požiūriu efektyvesnės medžiagos, langai, durys. Toks būstas pasižymi didesniu komfortu nei kiti, ypač – rudens pradžioje, kai ima vėsti orai. O jo eksploatacinės išlaidos, tarp kurių ir šildymo kaštai šaltuoju metų laiku, yra pastebimai mažesnės. Pavyzdžiui, A+ energinės klasės daugiabutyje esančiame dviejų kambarių, 40 kv. metrų ploto, bute išlaidos šildymui per mėnesį siekia vos 11 eurų. Taigi sutaupytą sumą galima paskirti kitoms svarbioms reikmėms“, – pastebi O. Dainytė.
Prie būsto išlaikymo išlaidų dažnu atveju prisideda ir kas mėnesį mokamas nuomos mokestis. Nagrinėjant skelbimų portaluose pastaruoju metu patalpintus butų nuomos pasiūlymus matyti, kad kuklaus, tačiau tvarkingai įrengto vieno kambario buto, esančio naujos statybos name, nuomos kaina sostinėje prasideda nuo 300 eurų per mėnesį. Tad tiek dabartiniams, tiek ir būsimiems studentams bei jų tėvams tam tikru atveju gali būti prasminga apsvarstyti tokią ar panašią sumą kas mėnesį skirti ne nuomai, o paskolos įmokai.
„Žinoma, nauji namai – didelis finansinis įsipareigojimas, todėl patariame detaliai išnagrinėti galimus atsiskaitymo variantus, bankų siūlomas galimybes. Įvertinus, koks turės būti pradinis įnašas ir vėliau kas mėnesį mokama suma, dažnu atveju pastebima, kad kas mėnesį mokėti paskolą bankui apsimoka labiau, nei nuomotis gyvenamąją vietą. Be to, kai kurie vystytojai, tarp kurių – ir „Omberg“, suteikia galimybių išskaidyti pradinį įnašą. Taip 15 proc. buto vertės galima sukaupti per sutartą laiką, kas mėnesį sumokant nustatytą sumos dalį“, – pataria O. Dainytė.
Ji apibendrina, kad renkantis būstą svarbu įvertinti kriterijų visumą: patogią lokaciją, aukštą energinę klasę, statybos darbų kokybę ir pan. Trumpuoju laikotarpiu visa tai užtikrina komfortiškas gyvenimo sąlygas, o ilguoju laikotarpiu užtikrina, kad perkamas būstas bus kokybiška investicija – ateityje, pasikeitus poreikiams, jį bus pakankamai lengva išnuomoti ar parduoti.
